rėva

rėvà sf. (4) DŽ, revà (4) 1. BŽ14, GTŽ geogr. upės slenkstis: Punios kilpos pradžioje, prie Punelės žiočių, Nemuną pertveria rėva, vad[inamoji] Punčiku MLTEI236. Rėvos – seklūs lygumų upių ruožai su greitesne srove rš. Dainos mini Dunojuje rėvas LTII536. Žiobriai neršia rėvose, kur akmenuotas, žvyruotas dugnas sp. Tai upė su aukštais skardžiais, su šniokščiančiomis rėvomis ir ramiomis seklumomis sp. Upelio vaga akmenuota, daug vingių ir rėvų rš. Upėje laivams trukdo plaukioti rėvos, arba slenksčiai rš. 2. MŽ, K rifas, uola: Ant dugno to lovio upėje riogso nesuskaitoma daugybė didesnių ir mažesnių rėvų A1884,345. Garlaivis [plaukia] …, aplenkdamas … kyšojančias iš vandens rėvas A1884,345. Akmenų rėva Q505. 3. K kalva, aukštuma: Greta su krūmaliais tarp revų įsikniausęs … gul vienas kiemelis MitI70. Graži čia revùžė, t. y. tarp šlopmės sausa vieta, kur gali šieną sukrauti J. 4. upės žiotys: Viena Žemaičių kertelė, šiandien dar Žemaičiais tebevadinama, vos ne vos beišgyniojo nu vokyčių vieną Palangos revą, arba įtaką, kuria leido Žemaičiai didei ilgą laiką savo prekę į svečias šalis S.Dauk. Revas ir įtakas upių vokyčiai užgulo S.Dauk. Laivai atsitolino iš revos Daugavos S.Dauk.